Tarptautinio mokslo žurnalo Baltic Forestry redakcinės kolegijos posėdis

Publikuota: Pirmadienis, 22 gegužės 2017

[2017-05-22] Šių metų gegužės 12 dieną Latvijos valstybiniame miškų tyrimo institute SILAVA, Latvijoje vyko tarptautinio mokslo žurnalo Baltic Forestry redakcinės kolegijos posėdis. Dalyvavo redakcinės kolegijos nariai iš Latvijos Valstybinio miškų tyrimo instituto SILAVA, Latvijos žemės ūkio universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, LAMMC Miškų instituto bei Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto.

   Žurnalo vyriausiasis redaktorius dr. (HP) Alfas Pliūra padarė pranešimą apie žurnalo cituojamumo ir įtakos faktoriaus dinamiką, publikuotų straipsnių pasiskirstymą pagal šalis, institucijas, autorius, labiausiai cituojamus straipsnius ir kt. Pasidžiaugta, kad žurnalo cituojamumas ir įtakos faktorius kasmet didėja ir jau siekia 0,8, publikuojami ne tik Baltijos šalių mokslininkų straipsniai, bet ir nemažai Skandinavijos šalių bei kitų Europos ir net tolimesnių šalių (pvz. Japonijos).

   Buvo aptarta ir diskutuojama apie žurnalo publikavimo strategiją, žurnalo tolesnio vystymo ambicijas, mokslinės bei techninės kokybės gerinimą. Redakcinės kolegijos nariai visuotinai išsakė nuostatą, kad, norint toliau vystyti žurnalą, jo profesionalumui ir didesniam cituojamumui užtikrinti, būtina sukurti leidybinę grupę iš nuolat įdarbintų etatinių redaktorių. Šiais laikais retas rimtas mokslo žurnalas nėra leidžiamas visuomeniniais pagrindais. Tačiau tam reikalinga, kad steigėjai padidintų finansavimą.

   Tačiau vien etatinės leidybinės grupės sukūrimas negarantuos žurnalo progreso. Kaip ir visuose mokslo žurnaluose, straipsnių recenzavimo ir redagavimo kokybę lemia krypčių redaktorių profesionalumas ir veiklumas. Išsakyta problema ir vyko diskusija dėl žurnalo atskirų mokslo krypčių redaktorių netolygaus darbo krūvio, kartais pasitaikančio nepareigingumo bei redakcinių darbų vilkinimo. Žurnalo steigėjai buvo paraginti pateikti pasiūlymus dėl atskirų redkolegijos narių pakeitimo bei redkolegijos papildymo naujais nariais, kurie energingai kuruotų atskirų mokslo sričių straipsnių recenzavimą ir redagavimą, ypač tų sričių, kurių redaktorių neturime. Pasiūlyta papildyti žurnalo redkolegiją naujais nariais, kurie galėtų būti aktyviais atskirų sričių redaktoriais, mokslininkais iš kitų šalių - Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir kt.

   Buvo pripažinta, kad ateityje reikėtų vengti mokslinių konferencijų straipsnių publikavimo, nes jų kokybė dažnai yra kiek žemesnė, dėl kviestinių redaktorių nepatyrimo ilgai užtrunka recenzavimas ir redagavimas, sutrinka įprastų straipsnių publikavimo eiliškumas, be to, susidaro didelis papildomas darbo krūvis redakcinės kolegijos redaktoriams ir kt.

   Aptarta ir pritarta žurnalo viršelio ir vidaus dizaino bei žurnalo interneto svetainės simbolikos keitimui, siekiant modernesnės žurnalo išvaizdos ir autorių teisių pažeidimui išvengti. Pademonstruoti galimi nauji Baltic Forestry viršelio dizaino variantai.

   Redkolegijos narys habil. dr. R. Vasaitis (SLU, Švedija) kartu su dr. (HP) A.Pliūra pristatė Baltic Forestry specialų numerį - 2017 Vol. 23 No. 1, kuriame atspausdinti net 33 straipsniai, parašyti užsienio mokslininkų, aktyviai dalyvavusių COST veiklos FRAXBACK projekte. Straipsniuose nagrinėjama labai aktualių uosių masinį džiūvimą Europoje sukeliančio invazinio grybo Hymenoscyphus fraxineus bei kitų patogenų tyrimų tematika, todėl šių straipsnių publikavimas turėtų ženkliai padidinti bendrąjį Baltic Forestry skaitomumą ir cituojamumą. Šio žurnalo numerio atsakingaisiais redaktoriais buvo R. Enderle (Vokietija), A. Pliūra (Lietuva) ir R. Vasaitis (Švedija). Šis numeris jau publikuotas Baltic Forestry interneto svetainėje ir yra spausdinamas Danijoje už COST veiklos FRAXBACK ir SLU lėšas. Be to, šio numerio išleidimas metų pradžioje leidžia paankstinti publikavimo seką, kas padidina žurnalo cituojamumo galimybes.

   Baltic Forestry atsakingoji redaktorė dr. O. Belova trumpai pristatė priimtus spaudai straipsnius, kurie bus publikuojami sekančiame žurnalo numeryje 2017 Vol. 23 No. 2. Šių straipsnių autoriai yra iš Lenkijos (4), Lietuvos (2), Latvijos (2), Estijos (1), Japonijos (1), Vokietijos (1), Serbijos (1), Suomijos (1) bei PAR (1). Be to, kartu bus publikuojami 9 straipsniai ir Latvijoje vykusių tarptautinių mokslinių konferencijų tema "Adaptation and mitigations: strategies for management of forest ecosystems”. Tačiau daugelis jų yra Latvijos mokslininkų. Už pastarųjų spausdinimą papildomas lėšas skirs Latvija. Visi šie straipsniai jau pateikti leidyklai ir yra maketuojami.

   Baltic Forestry vyr. redaktorius detaliai pademonstravo naujosios Baltic Forestry straipsnių valdymo internetu OJS sistemos funkcijas ir galimybes, akcentavo kad ši sistema leidžia kaupti visus pateikiamus, recenzuojamus ir redaguojamus straipsnius internetinės sistemos duomenų bazėje, redaktoriai gali sekti visų straipsnių recenzavimo eigą, recenzentų priskyrimą, terminų laikymąsi, gaunamas recenzijas bei autorių atsakymus ir redagavimą ir kt. Latvijos Valstybinio miškų tyrimo instituto SILAVA direktoriaus pavaduotojas padarė išsamų pranešimą apie institute vykdomus tyrimus, jų finansavimą, naujų laboratorijų statybą ir kt. Nustebino mokslininkų gausa ir projektų finansavimo apimtys: institute dirba 159 darbuotojai, jų tarpe - 35 mokslų daktarai, instituto metinis finansavimas apie 5 mln. Eurų, papildomai 2017-2020 metams skirta 6 mln. Eurų infrastruktūrai ir tyrimams, 0,6 mln. Eurų 4-iems metams nacionalinei programai, kasmet po 0,2 mln. Eurų Selekcijos programai vykdyti ir kt. Dr.

   A. Šmits redkolegijos nariams surengė ekskursiją į naująjį SILAVA instituto klimatinių kamerų ir in vitro laboratorijų kompleksą, supažindino su vykdomais tyrimais ir perspektyvomis.

   Vakare kaimo sodyboje surengtas leidybinių reikalų ir mokslinių tyrimų neformalus aptarimas.

Tarptautinio mo...
Tarptautinio mokslo žurnalo Baltic Forestry redakcinės kolegijos posėdis 01
Tarptautinio mo...
Tarptautinio mokslo žurnalo Baltic Forestry redakcinės kolegijos posėdis 02

 

Hits: 425

Dabar svetainėje lankosi 53 svečiai(-ias,-ių) - registruotų vartotojų nėra