BALTIC FORESTRY, 2010 16 (2):

Merilo, E.*, Eensalu, E., Tulva, I., Räim, O., Calfapietra, C. ir Kull, O. 2010. Fotosintezės atsakas į tuopos (eksperimentas „POP-EUROFACE“) CO2 koncentracijos padidėjimą sąsajoje su azoto pasiskirstymu lapuose. Baltic Forestry 16(2): 162 – 171.
Santrauka
Eksperimento „POP-EUROFACE“ metu šio eksperimento tyrimų teritorijoje buvo ištirtas padidėjusios CO2 koncentracijos poveikis fotosintezės intensyvumui ir azoto pasiskirstymo susijusių bei nesusijusių su fotosinteze dviejų rūšių tuopų lapuose (Populus alba, genotipas 2AS11 ir P. nigra, genotipas Jean Pourtet). Per dvejus tyrimo metus pilnai apšviestos baltosios tuopos fotosintezės greitis buvo ženkliai didesnis (42%) didėjant CO2 koncentracijai (Asat). Tuo tarpu juodosios tuopos P. nigra atveju tokio ženklaus skirtumo Asa nebuvo, nors vidutiniškai Asat padidėjo 29%. Didėjant CO2 koncentracijai, žiotelių laidumas ženkliai mažėjo abiejų rūšių atveju: baltosios tuopos 22% ir juodosios tuopos 18%. CO2 padidėjusi koncentracija nemažina karboksilinimo maksimalaus greičio (Vcmax) bei elektronų pernešimo maksimalaus greičio (Jmax). Juodosios tuopos susijusio su fotosinteze ir su ja nesusijusio azoto santykinis kiekis kinta: didėjant CO2 koncentracijai nesusijusio su fotosinteze azoto persiskirstymas dalimis padidėja 15%. Pagal fotosintezės parametrus skirtumo tarp apšviestų ir esančių šešėlyje lapų atsakų nerasta. Didesnė azoto alokacija nedalyvaujančiose fotosintezėje lapų struktūrose galėtų paaiškinti juodosios tuopos neženklų fotosintezės stimuliavimą didėjant CO2 koncentracijai palyginti su baltąja tuopa.
Reikšminiai žodžiai: asimiliacija, azoto pasiskirstymas, nesusijusių su fotosinteze lapų struktūrų azotas, su fotosinteze susijusių struktūrų adaptacija, Populus, žiotelių laidumas

Yurchenko, E. O.* ir Sinyavskaya, M. G. 2010. Stereum hirsutum (Basidiomycota) genetinės įvairovės įvertinimas, panaudojant APPD žymenis. Baltic Forestry 16(2): 172 – 179.
Santrauka
Penki pradmenis (OPA-01, OPA-04, P36, P46, P49) buvo panaudoti 41 medieną pūdančio žieviagrybio S. hirsutum vaisiakūnio audinių izoliato atsitiktinai padaugintos polimorfinės DNR (APPD) žymėjimui. Grybo vaisiakūnių bandiniai paimti iš 18 radviečių Baltarusijoje, kurios buvo nutolusios viena nuo kitos nuo 0,18 iki 278 km atstumu. Kiekvienas pradmuo sudaro kiekvieno individualaus genotipo atspaudą. Tyrimo imtis sudaryta iš 35 skirtingų genotipų. APPD profilių tapatumas patikrintas, nustatant profilius keliems bandiniams, paimtiems iš tos pačios terpės (pvz. kamieno, šakų). Tarp atrinktų tolesnei analizei 65 atkartojamų APPD lokusų nebuvo nei vieno monomorfinio. Pavienių žymenų dažnis buvo itin didelis (0,94); 29% žymenų dažnis didesnis nei 0,5 ir vidutinis žymenų dažnis sudarė 0,36. Tirtų žymenų panašumo klasterinė analizė parodė, kad nesusidarė bandinių grupių, susijusių su tuo pačiu augalu-šeimininku, terpės tipu ar geografine kilme, išskyrus 3 genotipus iš tos pačios radvietės, kurie sudarė savarankišką klasterį. Radvietė, iš kurios buvo paimta daugiausia bandinių (26% nuo viso skaičiaus), turėjo 85% gautų profilių juostų ir visi bandiniai toje radvietėje buvo polimorfiniai. Dice panašumo vidutinis koeficientas buvo tapatus tiek tarp genotipų toje pačioje radvietėje (nutolusių vienas nuo kito mažiau nei 0,15 km atstumu, kai SD=0.52), tiek tarp ženkliai nutolusių vieni nuo kitų individų (40 – 278 km; SD=0.52). Molekuliniai duomenys rodo tirtų regioninių S. hirsutum imčių ženklų kryžmadulkos pobūdį ir genetinės variacijos nebuvimą.
Reikšminiai žodžiai: Baltarusija, APPD pradmenys, atspaudų panašumas, kryžminimasis, Russulales

Läänelaid, A. ir Eckstein, D. 2010. Medžių augimas buvusios kasyklos įgriuvos zonoje Šiaurės Rytų Estijoje. Baltic Forestry 16(2): 180 – 186.
Santrauka
Buvo įvertintas 105 medžių (eglės, pušies, beržo, drebulės, juodalksnio bei šermukšnio), augančių buvusios kasyklos įgriuvos zonoje Šiaurės Rytų Estijoje, radialusis prieaugis. Metinių rievių serijos buvo išanalizuotos, nustatant vidurkius pagal medžių rūšis ir grunto nusėdimo galimą poveikį medžių augimui. Atitinkamai dėl tų pačių priežasčių buvo nustatytas ir metinis prieaugis į skersplotį mėginių paėmimo aukštyje (1,3 m). Paaiškėjo, kad grunto nusėdimas 1998 metais labiausiai reiškėsi medžių radialiojo prieaugio padidėjimu negu kad mažėjimu.
Reikšminiai žodžiai: medžių rievių plotis, prieaugis į skersplotį, grunto nusėdimas, kasykla, Šiaurės Rytų Estija

Vitas, A. ir Žeimavičius, K . 2010. Europinio maumedžio (Larix decidua Mill.) metinių rievių regioninė chronologija Lietuvoje. Baltic Forestry 16(2): 187 – 193.
Santrauka
Europinio maumedžio (Larix decidua Mill.) dendrochronologiniai tyrimai atlikti Lietuvoje. Buvo sudaryta metinių rievių regioninė chronologija. Tyrimai, kurie buvo atlikti 25 bandomuosiuose plotuose (351 medis), parodė, kad augančių skirtinguose Lietuvos regionuose maumedžių augimas yra panašus. Maumedžio radialusis prieaugis pasižymi dideliu vidutiniu jautrumu (vidutiniškai 0,35±0,01) ir šviesių rievių pasikartojimu. Sudaryta regioninė chronologija jungia laikotarpį nuo 1850 iki 2008 metų. Siaurų rievių susidarymas susijęs su karštomis/sausomis vasaromis, o plačių rievių – su šilta žiemomis ir pavasariais. Maumedžio radikaliojo prieaugio eiga yra panaši į prieaugį paprastosios eglės, augančios mišriuose medynuose (koreliacija nuo 0,26 iki 0,51, p≤0,01), tuo tarpu mažiau panaši į paprastosios pušies radikaliojo prieaugio eigą (koreliacija nuo 0,16 iki 0,20, p nuo 0,03 iki 0,13).
Reikšminiai žodžiai: Europinis maumedis, Lietuva, metinių rievių regioninė chronologija, medžių rievių plotis, klimatas

Paal, J., Rajandu, E. ir Köster, T. 2010. Sąsaja tarp augalijos ir aplinkos Estijos Hepatica miško tipų medynuose A.K. Kajanderio miško tipų klasifikacijos požiūriu. Baltic Forestry 16(2): 194 – 208.
Santrauka
Daugelyje šalių, iš jų ir Estijoje miško augalijos ir aplinkos sąsajos bei miško tipologija kildinami iš A.K. Kajanderio miško tipo koncepcijos. Šis atvejis numato, kad buveinės aplinkos sąlygos, medžių ardo produktyvumas miškuose bei žemutinio ardo rūšių įvairovė yra tarpusavyje susiję, tuo tarpu medžių ardo sudėtis gali vystytis greičiau nepriklausomai. Šiame darbe buvo nagrinėjami tokie klausimai: i) kiek vienodos yra dirvožemio sąlygos vieno svarbesnių pagal ekologines sąlygas Estijos Hepatica miško tipo bendrijų ribose; ii) kiek panaši yra rūšių įvairovė šiuose miškuose skirtinguose regionuose; iii) kaip rūšinės sudėties panašumas išreiškiamas miško bendrijų skirtinguose arduose ir, iv) kokie aplinkos veiksniai labiausiai lemia rūšių turtingumą. Viena iš tyrimo teritorijų yra karbonatinguosiuose dirvožemiuose ant kalkakmenių pamatinės uolienos Vakarų Estijoje, dvi teritorijos yra įvairaus karbonatingumo motininėse uolienose pietinėje Estijoje. Šių teritorijų dirvožemiai ženkliai skiriasi savo morfologija bei cheminėmis savybėmis. Visuose šiose teritorijose induočių ir samanūnų rūšių vidutinis rūšių turtingumas buvo panašus. Žolinės augalijos ardą teigiamai veikė buveinės apšviestumas, tuo tarpu nebuvo rasta nei vieno aplinkos veiksnio, kuris paveiktų samanų ardo rūšių turtingumą. Trijų tyrimų teritorijų miškuose ženkliai skyrėsi rūšinė sudėtis samanų, žolių ir krūmų arduose. Kiekvieno miško bendrijos ardo tarprūšinė sąveika, o taipogi sąveika tarp rūšių ir aplinkos veiksnių išsiskiria savo specifiškumu. Augalų bendrijos ardų santykinė autonomija gerai atitinka Kajanderio miško tipų teoriją. Dėl sausesnių dirvožemių Vakarų Estijoje medžių aukštis, kamienų skersmuo bei medienos tūris yra ženkliai mažesni negu pietinėje Estijoje. Taigi, tai leidžia Estijos Hepatica miško tipo miškus padalinti į du potipius: pirmojo potipio miškai auga karbonatinguosiuose dirvožemiuose Vakarų ir Šiaurės Estijoje, ir išsiskiria mažesniu buveinės produktyvumo potencialu medžių ardo atžvilgiu palyginti su antrojo potipio miškais, augančiais daugiausia rytinėje bei pietinėje Estijoje dirvožemiuose, priklausomai daugiausia nuo geografinės padėties bei motininės uolienos karbonatingumo, ir kurių medynų produktyvumas yra didesnis.
Reikšminiai žodžiai: Kajanderis, klasifikacija, ardai, miškininkavimas, produktyvumas, miško tipas, dirvožemiai, rūšių turtingumas, medyno amžius, medžių augimas

Luostarinen, K.* ir Möttönen, V. 2010. Skirtingose vietose augančio karpotojo beržo Betula pendula medienos radialioji variacija. Baltic Forestry 16(2): 209 – 216.
Santrauka
Medžio stiebų kai kurių anatominių charakteristikų radialiosios tendencijos yra gerai žinomas reiškinys, kai prieš brandą jaunasis brazdas formuoja jaunąją medieną. Šis reiškinys labiau reiškiasi minkštojoje negu kietojoje medienoje. Kitas veiksnys, kuris gali sukelti variaciją medienos anatomijoje yra augimo greitis, kuris yra nevienodas skirtingo derlingumo augavietėse. Šiame tyrime buvo palygintos keletas karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) anatominių charakteristikų, priklausomai nuo augaviečių, iš kurių dvi buvo želdiniuose ir dvi mažiau derlinguose žėliniuose. Keletas išmatuotų parametrų turėjo radialiąją tendenciją, kuri stiprėjo atitinkamai brazdo amžiui, tačiau mažėjo atitinkamai spindulių skaičiui 1 mm. Tuo tarpu ankstyvosios medienos plaušo radialusis skersmuo galintis stabilizuotis 20 metų amžiuje želdiniuose ir 30 metų amžiuje žėliniuose, ir dėl to galėtų tikti, vertinant karpotojo beržo medienos brandą. Aptiktas aiškus skirtumas medienos anatomijoje priklausomai nuo medžių augimo vietos, kuris reiškėsi tuo, kad žėliniuose medienos plaušo ir indų sienelės yra storesnės negu želdiniuose. Papildomai nustatyta, kad beržų medienos rievių ląstelių skersmuo žėliniuose taip pat buvo aiškiai didesnis negu želdiniuose, nors rievių plotis buvo panašus visose augimo vietose. Labiausiai tikėtina, kad ląstelių sienelių storio nustatyti skirtumai turi įtakos beržo medienos kokybei (pavyzdžiui, medienos tankiui ir spalvai), kas yra labai svarbu beržo medienos mechaniniam panaudojimui.
Reikšminiai žodžiai: beržas, skersmuo, derlingumas, plaušas, augimo greitis, rievė, indas, sienelių storis

Hautamäki, S.*, Kilpeläinen, H., Kannisto, K., Wall, T. ir Verkasalo, E. 2010. Veiksniai, veikiantys paprastosios pušies ir paprastosios eglės sortimentų pasiskirstymą pagal kokybę ir stiprį, vertinant vizualiai bei modeliuojant Suomijoje ir Šiaurės-Vakarų Rusijoje. Baltic Forestry 16(2): 217 – 234.
Santrauka
Siekiant nustatyti svyravimus ir galimybės numatyti pasiskirstymą pagal kokybės klases, buvo ištirti paprastosios pušies ir paprastosios eglės pjautinės medienos bandiniai, paimti iš trijų regionų Suomijoje ir dviejų regionų Šiaurės-Vakarų Rusijoje. Buvo išmatuoti tiriamųjų sortimentų parametrai, atlikta statistinė analizė, ypač atsižvelgiant į geografinių regionų skirtumus. Sortimentų bandiniai buvo vizualiai klasifikuoti pagal išorės kokybę, matomą stiprį atitinkamai pagal Šiaurė šalių NT bei T klasių taisykles (INSTA 142 taisyklių taikymas Suomijoje). Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti kaip tiksliai galima numatyti sortimentų išeigą pagal kokybės klases pagal sortimentų charakteristikas, taikant dvinarės arba daugianominalinės regresijos modeliavimo metodą ir, ypač, ar tuomet išlieka regioniniai skirtumai. Sortimento tipas (rąsto dalis, iš kurios pagamintas asortimentas bei vizualinis įvertinimas) buvo abiejų rūšių medžių atžvilgiu itin svarbus minėto numatymo veiksnys. Kai pjautinės medienos savybės naudojamos numatymui, esminėmis nepriklausomomis kintamosiomis buvo savybės, susijusios su šakomis. Geografinis regionas nebuvo pagrindinis veiksnys, numatant sortimento išeigą pagal kokybės klases, bet svarbesnis buvo pušies atžvilgiu negu eglės. Daugianominalinės regresijos modeliai taikyti, siekiant numatyti vertinant vizualiai pasiskirstymą pagal kokybės ir stiprio klases. Šie modeliai leidžia tikslai numatyti 40-50% NT klasės ir 44-59% T klasės vertinamos pjautinės medienos. Dvinarės regresijos modeliai buvo panaudoti numatyti pasiskirstymą pagal stiprio klases, atsižvelgiant į dvi atitinkamas kategorijas, pavyzdžiui, palyginant dvi aukščiausias ir dvi žemiausias klases. Šie modeliai buvo ypač tikslūs, leidžiantys tiksliai numatyti 76-83% išeigos pagal dvi klases. Modeliai, sudaryti pušiai veikė geriau negu sudaryti eglei. Pagal tam tikrų sortimentų savybes buvo rasti ženklūs skirtumai tarp regionų. Štai išeigos pagal kokybės klases iš Novgorodo ir Vologdos buvo mažesnės negu tokios iš Suomijos. Eglės sortimentų savybių geografiniai skirtumai buvo ženkliai mažesni, negu pušies.
Reikšminiai žodžiai: Pinus sylvestris, Picea abies, sortimentai, klasifikacija pagal išorines savybes, klasifikacija pagal vizualinį stiprį, išeiga pagal klases, Suomija, Rusija

Kuliešis, A., Saladis, J. ir Kuliešis, A. A. 2010. Paprastosios pušies želdinių vystymasis ir produktyvumas, reguliuojant tankumą. Baltic Forestry 16 (2): 235 – 246.
Santrauka
Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) produktyvumo kontrolės pagrindinė priemonė yra medyno tankumo reguliavimas. Dviejų mėlyninių - brukninių pušynų augimas buvo stebimas 16 metų. Pradėta tirti nuo 4 -8 metų, kai pradinis tankumas sudarė 5400-8100 vnt./ha. Abu medynai sodinti, vienas iš jų buvusiose žemės ūkio ir kitas buvusiose miško žemėse. Bandymo pradžioje kiekviename medyne buvo uždėta dešimt barelių, iš jų penki variantai po du pakartojimus. Pradėta nuo 600vnt./ha ir pradinis tankumas buvo padidintas kiekviename barelyje iki tankumo kontroliniame barelyje 500-1000 vnt./ha. Tankumas buvo reguliuojamas, siekiant bandymo metu sudaryti skirtingas sąlygas konkurencijai. Kiekvienas barelis buvo pakartotinai išmatuotas nuo 4 iki 8 kartų per 13-16 metų laikotarpį. Per 7-19 metų laikotarpį 2000-3000 (4000) vnt./ha medynų tankumas teigiamai veikia medžių augimą. Labiausiai išretintuose medynuose (iki 600 vnt./ha) vidutinis prieaugis į skersmenį 1,8-2,8 kartus viršija vidutinį prieaugį į skersmenį kontroliniame medyne. Medžio vidutinių tūrio prieaugių santykis intensyviai retintame medyne ir kontroliniame medyne 17-24 metų amžiuje yra 3,1-3,7. Ankstyvieji ir intensyvūs retinimai ženkliai mažina konkurenciją, užtikrina spartesnį augimą ir didesnį sukauptą medienos tūrį medyne. Šiuo tyrimu yra apibrėžtos sąlygos, leisiančios pasiekti spartesnio medžių augimo į skersmenį ir didesnio produktyvumo.
Reikšminiai žodžiai: medyno tankumas, prieaugis į skersmenį, aukštį , tūrio prieaugis, konkurencija, produktyvumo lygis

Malinauskas, A.* ir Urbaitis, G. 2010. Dirvos paruošimas žemės ūkiui naudotose sutankinto poarmenio ir be jo žemėse Haplic Arenosols. Baltic Forestry 16(2): ): 247 – 254.
Santrauka
Buvo tiriamas pušies, eglės bei beržo želdinių augimas ir vertikalių šaknų prasiskverbimas į gilesnius dirvožemio sluoksnius žemės ūkiui naudotose, su susiformavusiu armens padu, dirvose. Dirva ruošta giliuoju dvisluoksniu (60 cm) arimu, vagomis kurminant 40 cm gyliu bei aikštelėmis arba suariant ištisai 25-27 cm gyliu. Nustatyta, kad lengvų dirvų poarmenio sluoksnis stabdė eglės ir beržo vertikalių šaknų augimą. Gilusis dvisluoksnis arimas, į paviršių išverčiant sutankintą poarmenio sluoksnį, sudaro palankias sąlygas medžių vertikalių šaknų augimui ir padidina jų prasiskverbimo gylį. Medžių antžeminės dalies augimas tiesiogiai priklauso nuo medžių šaknų augimo sąlygų. Palankesnės šaknų augimo sąlygos gali žymiai paspartinti antžeminės medžių dalies augimą. Pušies želdiniai, pasodinti žemės ūkiui naudotose žemėse Haplic Arenosols be sutankinto poarmenio sluoksnio, pirmuosius tris metus geriausiai augo ir išsilaikė sekliomis vagomis paruoštoje dirvoje, o 4-aisiais augimo metais didžiausias aukščio prieaugis buvo želdinių, įveistų ištisai suartoje dirvoje.
Reikšminiai žodžiai: miško želdiniai, dirvožemio sutankinimas, dirvos paruošimas, šaknų augimas.

Luostarinen, K.* ir Heikkonen, S. 2010. Medienos provenencijų, radialiosios prieaugio bei džiovinimo režimo poveikis Sibirinio maumedžio (Larix sibirica) džiovintos medienos spalvai. Baltic Forestry 16(2): 255 – 263.
Santrauka
Sibirinio maumedžio (Larix sibirica Ledeb.) mediena yra kokybiška žaliava medienos perdirbimo pramonei, tuo tarpu džiovinant patiriama nuostolių bei sugaištama laiko. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar radialusis prieaugis arba džiovinimo režimas paveikia įprastiniu būdu išdžiovintos maumedžio medienos spalvą, lyginant skirtingų provenencijų pavyzdžius (Suomijos ir Sibiro). Vertinta pagal skirtingų provenencijų medienos bazinį tankį, galutinį drėgnumą ir metinių rievių plotį. Iš viso buvo atlikti trijų skirtingų režimų 5 džiovinimo bandymai, matuojant džiovintos medienos vidinės pusės difuzinį atspindį. Džiovinimo režimo poveikis spalvai buvo neženklus, tuo tarpu metinių rievių padėties poveikis spalvai yra aiškesnis. Išorinės ir vidurinės rievės buvo tamsesnės ir raudonesnės negu esančios arčiau branduolinės dalies ir ypač sibirinės kilmės maumedžio palyginti su suomiškos kilmės mediena, kurioje reiškėsi pastebimos skirtingos spalvinės tendencijos. Taigi, siekiant džiovinto maumedžio medienos vientisos spalvos, skirtingų provenencijų mediena turi būti atskirta.
Reikšminiai žodžiai: metinių rievių plotis, bazinis tankis, tradicinis džiovinimas, L*C*h – spalvinės koordinatės, drėgnumas

Vahejõe, K., Albert, T., Noormets, M., Karp, K., Paal, T., Starast, M. ir Värnik, R. 2010. Uogynų įveisimas apleistuose išeksploatuotuose durpynuose Estijoje: žemės ūkio ir ekonominiai aspektai. Baltic Forestry 16(2): 264 – 272.
Santrauka
Šio tyrimo tikslas buvo ištirti, ar siauralapės šilauogės (Vaccinium angustifolium) įveisimas išeksploatuotuose durpynuose yra toks rentabilus kaip pusiau aukštaūgių šilauogių (Vaccinium angustifolium x Vaccinium corymbosum) bei braškių (Fragaria x ananassa) mineraliniuose dirvožemiuose žemėnaudos pokyčių sąlygomis. Papildomai išaiškinta, ar siekiant pagerinti žemėnaudą apleisti išeksploatuoti durpynai gali būti paversti rentabiliais žemės ištekliais. Ištirtas buvusios aukštapelkės po durpių išgavimo tinkamumas siauralapei šilauogei įveisti. Laukinių uogų auginimas šiose žemėse traktuojamas kaip nauja žemės ūkio šaka ir augintojams reikalingos efektyvios technologijos. Kadangi apie šilauogės mineralinių medžiagų poreikius išeksploatuotuose durpynuose duomenų iki šiol trūksta, buvo atliktas tręšimo bandymas. Šiame bandyme derlius buvo traktuojamas kaip agrotechninis indikatorius durpžemių panaudojimui įgyvendinti. Šilauogės auginimo rentabilumas nustatyti naudos - kaštų santykio metodu. Atlikta anketinė apklausa, siekiant surinkti duomenis apie plantacijos įveisimo, jos išlaikymo, derliaus nuėmimo bei produkcijos realizavimo kaštus. Nustatyta, kad tręštame išeksploatuotame durpyne šilauogių produkcija iš vieno augalo sudarė nuo 200 iki 535 g uogų. Ekonominė analizė parodė, kad siauralapės šilauogės išeksploatuotuose durpynuose naudos - kaštų santykis siekė 227 %. Pusiau aukštaūgių šilauogių ir braškių auginimo mineraliniuose dirvožemiuose naudos – kaštų santykis buvo ženkliai mažesnis, atitinkamai 116% ir 43%. Didžiausia pelnas 6299 EUR ha-1gaunamas iš siauralapės šilauogės auginimo, tuo tarpu žemiausias pelnas 2117 EUR ha-1 gautas iš braškių, augintų mineraliniuose dirvožemiuose. Auginant pusiau aukštaūges šilauogės mineraliniuose dirvožemiuose gaunama 4855 EUR ha-1 pelno. Daroma išvada, kad siauralapės šilauogės auginimas leidžia grąžinti į apyvartą apleistus išeksploatuotus durpynus, o siauralapės šilauogės auginimas šiuose plotuose yra ekonomiškai pelningas.
Reikšminiai žodžiai: Vaccinium angustifolium, žemėnauda, žemių apleidimas, durpių išgavimas, tręšimas, derlius, ekonominė analizė, naudos – kaštų santykis

Akay, A. E.*, Sessions, J., Serin, H., Pak, M. ir Yenilmez, N. 2010. Optimalaus medžių pjovimo metodo gamybinis pritaikymas kėnio (Abies cilicica) rąstams Turkijos Viduržemio regione. Baltic Forestry 16(2): 273 – 279.
Santrauka
Miško produktų gamyboje yra svarbu pjauti medžius aukštos kokybės rąstams, turintiems didžiausią vertę. Optimalaus būdo pasirinkimas šiame procese yra svarbus veiksnys didinant medienos gamybos kaštus. Kompiuterizuoti metodai, pasitelkiant modernias optimizavimo technologijas (iš jų tinklo analizę, dinaminį programavimą bei euristinius metodus) gali pateikti miško inžinieriams optimalius medžių pjovimo rąstams problemų sprendimus pagal atskirų medžių didelį skaičių greitai įvertinamų pjovimo derinių. Turkijoje medžių pjovimas rąstams atliekamas daugiausia pasikliaujant kirtėjų patirtimi be jokio mokslinio pagrindimo. Šio tyrimo tikslas buvo parengti optimalaus medžių pjovimo rąstams algoritmą, kuris nustato optimalų pjovimo variantą, turintį didžiausią vertę. Šis algoritmas buvo pritaikytas atrankinių kirtimų metu kėnio (Abies cilicica) medynuose. Šie medynai yra Kahramanmaras Sutcu Imam universiteto (KSU), esančio Kahramanmaras mieste, Baskonus eksperimentiniame miške Turkijos rytiniame Viduržemio regione. Algoritmo sudarymui buvo pritaikytas dinaminio programavimo (DP) metodas ir programavimo kalba Microsoft Visual Basic (VB) Versija 6.3. Šio metodo taikymo rezultatai parodė, kad optimalaus medžių pjovimo rąstams metodo panaudojimas padidina potencialią bendrąją vertę ir kirtimų apimtį atitinkamai 9,31% ir 4,18%, palyginti su tradiciniais metodais.
Reikšminiai žodžiai: optimalus medžių pjovimas rąstams, kirtimai, optimizavimas, VBA, kėnis Abies cilicica

Vassiljev P.*, Palo, T., Kull, A., Külvik, M., Bell, S., Kull, An. ir Mander, Ü. 2010. Miško kraštovaizdžio įvertinimas slidinėjimo trasoms nepastovios sniego dangos sąlygomis Haanja žemumoje Estijoje. Baltic Forestry 16(2): 280 - 295.
Santrauka
Sniego danga yra svarbus klimatinis veiksnys, labai patrauklus rekreaciniu požiūriu Estijos žiemos kraštovaizdyje. Estijoje per paskutinįjį dešimtmetį ženkliai pagausėjo žiemos rekreacijos rūšių. Tačiau dėl klimato kaitos sniego dangos būklė kasmet vis labiau kinta. Sniego dangos nepastovumas ženklesnis žemumose, tuo tarpu aukštumose sąlygos yra stabilesnės. Siekiant įvertinti teritorijų tinkamumą slidinėjimo trasoms buvo parengtas integruotas kraštovaizdžio įvertinimas, atsižvelgiant ne tik į sniego dangos galimą pastovumą, bet ir į psichologinį veiksnį kaip jėgas atkuriančio gamtinio kraštovaizdžio patrauklumą. Sniego dangos ir klimato tyrimai mikro bei mezo lygmenyse (1:10 000) labai įvairiame kraštovaizdyje buvo derinami su gamtinės aplinkos atsikūrimo įvertinimu. Integruoti sniego dangos tyrimai suderinti su atsikūrimo analize pagal klausimynus parodė pamiškių reikšmę kaip dėl atsikūrimo, taip ir dėl palankios sniego dangos būklės. Pamiškių patrauklumą dažniausiai nurodydavo respondentai, kurie ypač pabrėždavo jų vaizdingumą. Taigi, slidinėjimo trasų įrengimas pamiškių kryptimi lemtų augantį atsikūrimą bei sudarytų sąlygas prailginti optimalaus slidinėjimo laikotarpį. Rengiant slidinėjimo trasų planą, atsižvelgtina į mikroklimatines sąlygas, siekiant užtikrinti natūralios sniego dangos efektyviausią panaudojimą ir slidinėjimo trasų aukštesnę kokybę, kartu mažinant jų išlaikymo ir atkūrimo kaštus. Tai taipogi teikia daugiau galimybių smulkiam privačiam sektoriui ir tuo pačiu prisideda prie kultūrinio kraštovaizdžio tvaraus vystymosi ir jo valdymo.
Reikšminiai žodžiai: modeliavimas GIS pagrindu, kraštovaizdžio įvertinimas, miško kraštovaizdžio valdymas, gamtinės aplinkos atsikūrimo įvertinimo metodas SRRS, psichologinis atsikūrimas, sniego danga, žiemos rekreacija, slidinėjimas

Mizaraitė, D., Mizaras, S. ir Sadauskienė, L. 2010. Lietuvos privatus miškų ūkis: būklė, tendencijos ir problemos. Baltic Forestry 16(2): 296 – 302.
Santrauka
Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos privačių miškų dviejų sociologinių apklausų (1999 m. ir 2008 m.) rezultatais. Per paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje susiformavo privatus miškų ūkis. Dabar yra 236 tūkst. privačių miškų savininkų. Kasmet privačiuose miškuose iškertama apie 2,3 milijono m³ medienos. Kirtavietės atkuriamos patenkinamai. Savavališkų kirtimų mažėja. Sukurta privataus miškų ūkio teisinė bazė, rengiama privačių miškų savininkų konsultavimo ir mokymo sistema. Per analizuojamą laikotarpį keitėsi miško savininkų tikslai. Sumažėjo miškų, kaip piniginių pajamų šaltinio, reikšmė. Žymiai padaugėjo savininkų, kurie paveldėjo arba nusipirko miškų. Keitėsi ir privačių miškų savininkų problemos. Svarbiausia problema išlieka tai, kad miškų valdos yra labai mažos. Sumažėjo norinčių parduoti savo miškus. Dauguma miško savininkų nori ateityje palikti miškus paveldėtojams. Atsirado naujas reiškinys Lietuvos privačiame miškų ūkyje: ES finansinė parama. Privačių miškų savininkų konsultavimo ir mokymo problemos galėtų būti sprendžiamos steigiant privataus miškų ūkio tarnybas. Reikalinga sukurti kompensavimo už ūkinės veiklos ribojimus saugomose teritorijose sistemą.
Reikšminiai žodžiai: privatūs miškai, savininkai, būklė, apklausos, tendencijos.

Greģe-Staltmane, E. ir Tuherm, H. 2010. Diskonto normos reikšmė Latvijos miškų vertinimui. Baltic Forestry 16(2): 303 – 311.
Santrauka
Daugelis mokslininkų pasaulyje sugaišo nemažai laiko, siekdami nustatyti miško vertę. Vienas iš daugelio taikytų metodų yra grynosios dabartinės vertės metodas, pagal kurį turto vertė skaičiuojama kaip būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Šio metodo sunkumas yra atitinkamo diskonto normos nustatymas. Didelė diskonto norma mažina esamą miško vertę. Taigi, šio straipsnio autoriai išanalizavo prieinamą medžiagą apie diskonto normas miškų ūkyje, įvertindami diskonto normų nustatymo metodus, o taipogi palygindami konkrečias investuotas lėšas ir priklausomai nuo skirtingų diskonto normų gautas įplaukas iš 1 ha eglynų, kuriems reikalingas tam tikras pradinis kapitalas. Mokslinių šaltinių analizė parodė, kad diskontavimas numato būsimosios vertės mažėjimą iki jos esamos vertės, tuo tarpu sudėtinės palūkanos yra atvirkštinėje priklausomybėje. Grafiškai aiškiai parodyta, kad sudėtinės palūkanos sukelia labai greitą ir nerealų būsimosios vertės augimą, tuo tarpu mažos palūkanos sukelia lėtą ir ilgalaikį augimą atitinkamai visam miško apyvartos ciklui. Dėl šios priežasties taikomos miškų ūkyje didelės diskonto normos yra neracionalios. Vertinant miškus, atitinkamos diskonto normos nustatymui svarbūs veiksniai yra apvaliosios medienos kaina, kaštai, prieaugis ir kirtimo amžius, kadangi šie veiksniai nustato, kas gali būti pelninga. Potencialūs investuotojai turėtų įtraukti ir rizikos veiksnius, pasirinkdami didesnes diskonto normas tais atvejais, jei būsimosios įplaukos atsidurs pavojuje.
Reikšminiai žodžiai: sudėtinės palūkanos, diskonto normos, diskonto normų nustatymas, miškų ūkio rizikos veiksniai, investicijos į miškų ūkį

Aleinikovas, M. 2010. XXIII IUFRO pasaulinis kongesas Seule. Baltic Forestry 16(2): 312 – 314 (Kronika).

Voolma, K. 2010. Naujos daktaro disertacijos Estijoje. Estijos gyvybės mokslų universitetas. Baltic Forestry 16(2): 314 (Kronika).

Belova, O. 2010. Santraukos lietuvių kalba. Baltic Forestry 16(2): 315 – 319.

GRĮŽTI